2 Šalies valdymo sistema
Atstovaujamoji demokratija
Danija yra atstovaujamosios demokratijos* šalis. Svarbiausius sprendimus priima į Danijos Parlamentą*, rajonų savivaldybes* ir miesto savivaldybes demokratiškai išrinkti politikai.
Įstatymų leidžiamoji, vykdomoji ir teisminė valdžia
Įstatymų leidžiamoji, vykdomoji ir teisminė valdžia Danijoje nepriklauso viena nuo kitos. Folketinget, Danijos Parlamentas, leidžia įstatymus. Vyriausybė įgyvendina šiuos įstatymus padedant šalies administracijai. Teismai - t.y., rajonų, antrosios instancijos teismai ir Aukščiausiasis teismas - daro ir priima nuosprendžius.
Demokratija buvo įvesta 1849 m.
Danijos demokratija paremta 1849 m. Danijos Konstitucija. Bėgant metams konstitucija buvo keičiama, pavyzdžiui, 1915 m., kai moterims buvo suteikta balsavimo teisė. Šiuo metu galioja 1953 m. konstitucija, bet didelė jos dalis išlaikyta nepakitusi nuo originalios versijos.
Konstitucinės teisės
Danijos Konstitucija yra sudaryta iš pagrindinių šalies valdymo taisyklių; ja šalies gyventojams užtikrinamos įvairios teisės ir laisvės. Danijos Konstitucijoje garantuojama privačios nuosavybės teisė, visų religijų išpažinimo laisvė, draugijų kūrimo teisė, teisė dalyvauti demonstracijose, žodžio laisvė rašytine, žodine ar bet kokia kita forma.
Danijoje žodžio laisvė reiškia galimybę laisvai paskelbti savo jausmus ir mintis gerbiant teismus ir laikantis įstatymų. Jus gali patraukti atsakomybėn už asmens orumo įžeidimą ar kreipimąsi į kitus asmenis grasinama ar žeminančia maniera dėl, pavyzdžiui, jų tikėjimų ar etninės kilmės.
Karalienė Margrethe II
Jos didenybė karalienė Margrethe II yra Danijos karaliene nuo 1972 m. Danijos karališkoji šeima yra labai mėgstama tarp gyventojų. Daug žmonių klauso jos Naujųjų metų kalbos, transliuojamos per radiją ir televiziją gruodžio 31 d., 18.00 val.
Karališkoji šeima
Seniausia pasaulio monarchija
Danijos monarchija yra seniausia pasaulyje. Karaliai, karalienės, princai ir princesės Danijoje gyvuoja daugiau nei 1 000 metų. Karališkoji šeima neturi politinės galios, bet įvairiais būdais dalyvauja visuomenės gyvenime ir atstovauja Danijai užsienio šalyse.
Įstatymų leidžiamoji valdžia
Folketinget - Danijos Parlamentas - svarsto ir priima Danijos įstatymus. Folketinget turi 179 narius, atrenkamus iš skirtingų politinių partijų. Parlamento nariai renkami ketveriems metams. Tačiau Ministras Pirmininkas gali paleisti parlamentą ir sušaukti bendruosius rinkimus prieš ketverių metų laikotarpio pabaigą.
Du Folketinget nariai išrenkami Grenlandijoje ir du - Farerų salose.
Atvira visuomenei
Parlamento posėdžiai yra atviri visuomenei ir visi turi teisę susisiekti su politikais. Politinės diskusijos yra atidžiai stebimos ir aptariamos žiniasklaidoje.
Vykdomoji valdžia
Šalies administracija
Vyriausybę sudaro ministrai iš vienos ar daugiau politinių partijų. Vyriausybei vadovauja Ministras Pirmininkas. Kiekvienas ministras turi savo atsakomybės sritį. Ministrų kabinetas su atitinkamomis savo institucijomis sudaro valstybės departamentus. Kartu su įvairiais rajonais ir savivaldybių valdžios administracijomis, valstybės departamentai sudaro vykdomąją valdžią, kuri vadinama šalies administracija.
Vyriausybė ir šalies administracija sudaro ir įgyvendina šalies įstatymus.
Teisminė valdžia
Nepriklausomi teismai
Danijos teismai yra visiškai nepriklausomi. Nei vyriausybė, nei parlamentas negali nuspręsti, kaip teismai turėtų elgtis atskirais atvejais.
Teismų sistemą sudaro Aukščiausiasis teismas, du antrosios instancijos teismai ir 24 rajonų teismai. Be to, ypatingi teismai sprendžia specifinius klausimus. Tai taikoma, pavyzdžiui, Danijos pramonės teismui* ir Danijos jūrų ir komerciniam teismui*.
Rajonų teismai* ir antrosios instancijos teismai
Paprastai bylos iš pradžių nagrinėjamos rajonų teismuose. Rajono teismo sprendimą galima apskųsti antrosios instancijos teismui.
Aukščiausiasis Teismas
Aukščiausiasis Teismas yra aukščiausios instancijos teismas šalyje, nagrinėjantis apskųstus nutarimus. Tai reiškia, kad jame dažniausiai nagrinėjami vieno iš antrosios instancijos teismų nutarimai. Aukščiausiojo Teismo nutarimų negalima apskųsti.
Specialus galutinės apeliacijos teismas
Jei asmuo pageidauja, kad kriminalinė byla būtų persvarstyta, galima apskųsti nutarimą Specialiajam galutinės apeliacijos teismui. Tai gali nutikti, jei atsiranda naujų įrodymų jau uždarytoje byloje.
Integracijos taryba
Savivaldybių administracijos gali įkurti integracijos tarybas. Tokios tarybos teikia patarimus savivaldybių administracijoms apie naujų gyventojų ir etninių mažumų aktyvaus dalyvavimo vietinėje bendruomenėje būdus. Savo savivaldybėje galite sužinoti, ar ji turi integracijos tarybą. Jūs taip pat galite paskatinti savo savivaldybės administraciją įkurti tokią tarybą.
Vietinės integracijos tarybos išrenka atstovus į nacionalinę etninių mažumų tarybą, kuri teikia patarimus vyriausybei. Daugiau informacijos rasite www.rem.dk.
Aš manau, kad integravimasis į visuomenę yra mūsų pareiga
Perwez Iqbal išvyko iš gimtojo Pakistano 1970 m. ir įsikūrė Danijoje. Jis yra daugelio imigrantų draugijų įkūrėjas. Taip pat jis yra integracijos tarybos ir Albertslund rajono savivaldybės narys.
"Mano nuomone, kiekvieno imigranto pareiga yra kiek įmanoma aktyviau įsitraukti į visuomenę ir teikti naudą perduodant asmeninę patirtį. Yra daug galimybių, kuriomis pasinaudojus galima įgyti įtakos vietinėje bendruomenėje. Aš pats tapau aktyviu veikėju 1980-taisiais, nes norėjau išsakyti savo nuomonę apie pastabas žiniasklaidoje dėl imigrantų. Patyrimas man davė daug naudos; aš sutikau labai skirtingų žmonių ir šiandien turiu daug draugų danų. Aktyviai dalyvaudamas diskusijose aš prisidėjau keičiant daugelio danų nuomonę apie imigrantus ir paskatinau integracijos iniciatyvų pradžią Albertslund savivaldybės administracijoje".
Savivaldybės ir regionai
Arti gyventojų
Danija yra padalinta į 98 savivaldybes; kiekviena savivaldybė turi savo demokratiškai išrinktą savivaldybės tarybą ir merą. Savivaldybės tarybos rinkimai vyksta kas ketveri metai. Vadovaudamosi parlamento nurodymais, savivaldybių administracijos vykdo įvairias užduotis vietos rajonuose.
Pavyzdžiui, savivaldybės turi įsteigti vaikų darželius ir mokyklas, rūpintis senyvais žmonėmis, statyti kelius ir užtikrinti tinkamą kultūrinės veiklos sistemą vietos rajonuose. Suteikdamos danų kalbos pamokas ir informaciją apie Danijos visuomenę, savivaldybių administracijos taip pat padeda užsienio piliečiams įsikurti Danijoje ir pradėti čia savo naują gyvenimą. Daugiau apie danų kalbos pamokas naujiesiems gyventojams rasite 4 skyriuje "Naujasis gyventojas Danijoje".
Regionai
Danija yra skirstoma į penkis regionus*. Kiekvieną regioną valdo kas ketverius metus demokratiškai renkamos regioninės savivaldybės. Regionai yra atsakingi už ligonines, bendrą eismą ir regioninės plėtros planavimą.
Balsavimas ir rinkimai
Balsavimo teisė
Visi 18 metų sulaukę asmenys turi teisę balsuoti ir kandidatuoti savivaldybių rinkimuose. Jei jūs esate ne Europos Sąjungos ar Šiaurės Europos pilietis, ši teisė galios tik tuo atveju, jei trejų metų laikotarpiu prieš rinkimus jūs pastoviai gyvensite Danijoje.
Norėdami dalyvauti bendruosiuose rinkimuose ir nacionaliniuose referendumuose*, jūs turite būti Danijos piliečiu.
Danijoje gyvenantys ES piliečiai gali balsuoti Europos Parlamento rinkimuose* Danijoje arba savo šalyje.
Balsavimo lapelis
Visi balsavimo teisę turintys asmenys gauna bendrųjų rinkimų ir nacionalinių referendumų balsavimo lapelius.Tame balsavimo lapelyje nurodoma balsavimo vieta ir laikas. Balsuodami jūs padedate suformuoti Danijos visuomenę ir kasdieninį gyvenimą. Danija pasižymi dideliu rinkėjų aktyvumu rinkimų metu.
Politinės partijos
Danijoje veikia įvairios politinės partijos keliančios savo kandidatus politiniuose rinkimuose. Jei norite daryti įtaką kandidatų pasirinkimui, jūs turite tapti politinės partijos nariu. Į partijų ir specialių nepartinių gyventojų sąrašus* taip pat galima įtraukti kandidatus regionų ir savivaldybių rinkimuose.
Įstatymo pagrindu įkurta visuomenė
Danija yra demokratinė visuomenė, įkurta įstatymo pagrindu*. Tai reiškia, kad vyriausybė ir šalies administracija, įskaitant policiją, yra valdomi demokratiškai ir teismai veikia nepriklausomai nuo vyriausybės. Visi gyventojai turi tam tikras pagrindines teises bei laisves ir privalo gerbti įstatymą. Visi gyventojai turi teisę į tinkamą elgesį jų atžvilgiu vadovaujantis vykdomųjų valdžios įstaigų ir teismų įstatymais.
Konfidencialumo taisyklės
Visuomeninių įstaigų darbuotojai privalo laikytis konfidencialumo taisyklių. Paprastai tai reiškia, kad asmeninę informaciją galima perduoti jūsų darbdaviui ar gydytojui tik gavus išankstinį jūsų sutikimą.
Priėjimas prie įrašų*
Jūs turite priėjimo prie savo įrašų teisę. Jei paprašysite priėjimo prie įrašų, paprastai jums bus pranešta, kokia informacija saugoma jūsų dokumentų įrašuose.
Parlamento ombudsmenas
Parlamento renkamas ombudsmenas nagrinėja šalies administracijos klaidų ar aplaidumo klausimus. Ombudsmenas yra nepriklausomas nuo vyriausybės ir gali pats pradėti savo tyrimą.
Visi asmenys gali susisiekti su ombudsmenu, jei jie mano, kad valdžios įstaigos pažeidė taisyklę arba padarė administracinę klaidą. Tačiau prieš tai klausimą turi išnagrinėti kitos skundus nagrinėjančios įstaigos. Ombudsmeno teikiamos paslaugos visiems gyventojams yra nemokamos.
Jūsų teisė ir galimybės pareikšti nepasitenkinimą šalies administracija
Gyventojų aptarnavimo taisyklės viešosioms įstaigoms išdėstytos Danijos viešojo administravimo akte.
Be to, akte nurodoma, kad prašymo atmetimas turi būti pagrįstas. Taip pat akte nurodoma, kad šalies administracija turi patarti jums dėl skundo pateikimo kitai institucijai (jei tokia yra) galimybės.
Nusikaltimas ir bausmė
Jei įtariama, kad asmuo įvykdė nusikaltimą, policija ištiria bylą. Prokuroras palaiko kaltinimą byloje. Teismai priima nuosprendį dėl asmens kaltumo.
Susitikimas su teisėju per 24 valandas
Jei jus areštuoja už nusikaltimą, jūs turite teisę susitikti su teisėju per 24 valandas. Teisėjas nusprendžia, ar asmuo turi būti grąžintas kardomajam kalinimui* policijos vykdomo tyrimo metu.
Jei jus apkaltina kriminaliniais veiksmais, jūs turite teisę tylėti ir teisę pasitarti su advokatu.
Baudos, kalėjimas ir kitos poveikio priemonės
Yra du nubaudimo būdai: baudos ir kalėjimas. Neturintiems 18 metų jaunuoliams ir sutrikusios psichikos asmenims gali būti skirtas priverstinis gydymas.
Lygtinė pataisa ir laisvės atėmimas
Įkalinimo bausme gali būti lygtinė pataisa arba laisvės atėmimo bausmė. Jei asmeniui skiriama lygtinė pataisa, jis bus įkalintas tik įvykdęs naują nusikaltimą. Su lygtine pataisa gali būti skiriamos papildomos sąlygos, tokios kaip liepimas nuteistajam išeiti gydymo kursą.
Įkalinimas iki gyvos galvos yra griežčiausia bausmė
Įkalinimas iki gyvos galvos yra griežčiausia bausmė, kurią gali skirti teismai. Danijoje mirties bausmė netaikoma.
Jaunuoliai iki 15 metų
Jaunesni nei 15 metų jaunuoliai negali būti patraukti atsakomybėn. Tačiau policija gali sulaikyti jaunesnius nei 18 metų įtariamuosius. Nors 15 metų nesulaukusių jaunuolių negalima patraukti atsakomybėn, socialinės institucijos gali liepti jiems išeiti tam tikrus kursus arba apgyvendinti juos uždarame, visą parą veikiančiame priežiūros centre.
Žinios apie teistumą
Prieš priimdamas asmenį į darbą darbdavys gali pareikalauti jo žinių teistumo registro.
Teistumo registras yra dokumentas, kuriame nurodomas asmens teistumas, įvykdyto nusikaltimo pobūdis ir skirta bausmė.
Jei jums reikia teistumo registro, kreipkitės į artimiausią policijos skyrių.
Nemokama teisinė pagalba
Valstybės pagalba
Jei jums iškelta byla ir jūs gaunate mažas pajamas, galite prašyti nemokamos teisinės pagalbos. Jei jums suteikiama nemokama teisinė pagalba, valstybė padės jums apmokėti advokato paslaugas ir padengti teisines išlaidas.
Teisinė pagalba
Jei jūs turite teisinių problemų, galite prašyti teisinės pagalbos arba kreiptis į Teisinių patarimų biurą. Čia teisininkas anonimiškai patars teisiniais klausimais. Ši paslauga teikiama nemokamai arba už nedidelį mokestį. Daugiau informacijos apie teisinę pagalbą ar Teisinių patarimų biurą rasite www.advokatsamfundet.dk.
Policija
Visi asmenys gali kreiptis į policiją
Policijos užduotis yra viešosios tvarkos palaikymas, apsauga nuo nusikaltimų, jų ištyrimas ir išsprendimas. Visi gali kreiptis į policiją pagalbos ir pranešti apie pažeidimus. Pavyzdžiui, jūs galite vykti į policiją jei jus apiplėšė, užpuolė, arba jūs tapote nusikaltimo liudininku. Taip pat galite skambinti numeriu 112.
Daugelyje vietovių policija su mokyklomis ir socialinėmis institucijomis vykdo SSP programą. Tai bendra nusikalstamumo tarp jaunų asmenų sustabdymo iniciatyva.
Pagrindinės policijos taisyklės
Suimdama ar apklausdama įtariamąjį, policija privalo laikytis tam tikrų taisyklių. Jie negali naudoti jėgos ar grasinti smurtu ir turi pranešti suimtam asmeniui jo ar jos teises.
Pasitikėjimas policija
Apskritai kalbant, danai labai pasitiki policija. Jei asmuo nepatenkintas policijos elgesiu, jis gali pasiskųsti prokurorui*, kuris, tarp kitų darbų, nagrinėja skundus dėl policijos elgesio. Iš viso yra šešios regioninės prokuratūros. Daugiau informacijos rasite www.rigsadvokaten.dk.
Atsiteisimas
Susidoroti be teismo draudžiama: pavyzdžiui, suduoti kitam asmeniui dėl to, kad jis jus erzina. Tai vadinama atsiteisimu ir laikoma kriminaliniu nusikaltimu.
Danija ir pasaulis
Daug tarptautinių ryšių
Danija turi daug tarptautinių ryšių. Danija yra Europos Sąjungos (ES*), Europos Vadovų Tarybos, Jungtinių Tautų (JTO), Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO*), Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO*), Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO*) narė.
Tarptautinės konvencijos
Danija yra pasirašiusi keletą tarptautinių žmogaus teisių apsaugos konvencijų. Pavyzdžiui, JTO konvenciją prieš kankinimą, JTO konvenciją dėl visų formų rasinės diskriminacijos panaikinimo, dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims ir JTO vaiko teisų konvenciją.
Būdama Europos Vadovų Tarybos* nare, Danija prisijungė prie Europos Žmogaus Teisių Konvencijos ir įtraukė ją į Danijos įstatymus.
Danija prisijungė prie Europos Sąjungos 1973 metais. Per tą laiką ES įtaka išaugo įvairiose srityse, smarkiai įtakodama savo narių šalių įstatymus. Šalys narės bendradarbiauja aplinkos apsaugos, vartotojų, laisvosios prekybos bendroje rinkoje ir kitais klausimais. Kai kurios naudoja bendrą valiutą - eurą. Danija nepriklauso euro zonai.
Būdama Jungtinių Tautų Organizacijos (JTO) nare, Danija prisideda padėdama asmenims, kuriems reikia pagalbos, prie pasaulio taikos ir plėtros užtikrinimo bei pagarbos žmogaus teisėms skatinimo.
Kariniame aljanse NATO ir ekonominėje organizacijoje EBPO Danija palaiko glaudžius ryšius su Kanada, Jungtinėmis Valstijomis ir įvairiomis kitomis šalimis.
Tarptautinės plėtros parama
Danija skiria 0.8 procento savo BVP plėtros projektams vargingose Afrikos, Azijos ir Lotynų Amerikos žemynų šalyse.
Finansinė pagalba teikiama per JTO ir kitas tarptautines organizacijas bei tiesiogiai šaliai gavėjai iš Danijos.
Parama teikiama glaudžiai bendradarbiaujant su šalimis gavėjomis, kad jos galėtų prisiimti atsakomybę už savo plėtrą.
Pagrindiniai Danijos paramos žodžiai yra pagalba skurdžiausiai gyvenantiems žmonėms, lyčių lygybė, tvirtas valdymas, demokratija, žmogaus teisės, dėmesys aplinkosaugai ir darniai plėtrai.
Pagalba pabėgėliams
Danija prisideda prie pagalbos pasaulio pabėgėliams teikimo. Tai atliekama, pavyzdžiui, per tarptautines taikos misijas, remiant karo nuniokotų vietų atstatymą, pabėgėlių apgyvendinimą ir grąžinimą į tėvynę, kai tai leidžia sąlygos.
Pabėgėliai apgyvendinami bendruomenėse šalia konflikto vietų arba Danijoje. Kasmet Danija pasiūlo apgyvendinimą 500 pabėgėlių, vadovaudamasi savo sutartimi su JTO pabėgėlių reikalų vyriausiuoju komisaru (JTVKP). Be to, į Daniją atvyksta kintantis kiekis žmonių, kuriems suteikiamas pabėgėlio statusas.